Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros PARAPIJA

Kovo mėnesio skelbimai

  • Esant karantinui ir pandemijos grėsmei, vyskupo nurodymu, sekmadieniais įvedamos dar vienos šv. Mišios, kurios bus aukojamos 10:30 val. Prašau pasirinkti šv. Mišių laiką, kad nebūtų pažeisti karantino reikalavimai: šeštadienio vakaro 18 val. šv. Mišios. Sekmadienį 9:00, 10:30, 12:00 ir 18:00 val. Katedroje, bei 13:00 val. šv. Kryžiaus (mažojoje) bažnyčioje.
  • Gavėnioje:
    • Graudūs verksmai – sekmadieniais 12 val. Šv. Mišių metu.
    • Kryžiaus kelias – penktadieniais 17:20 val., sekmadieniais po 9 val. Šv. Mišių.
  • Kovo 1 d. – pirmasis mėnesio pirmadienis:
    • 18 val. Sudėtinės šv. Mišios už mirusius aukojusiųjų intencijomis.
  • Kovo 2 d. – Pirmasis mėnesio antradienis.
    • 8 val. Sudėtinės Šv. Mišios į šv. Antaną aukojusiųjų intencijomis. Po Šv. Mišių palaiminimas šv. Antano relikvija.

Mielieji,

Esant karantinui ir pandemijos grėsmei, vyskupo nurodymu, sekmadieniais įvedamos dar vienos šv. Mišios, kurios bus aukojamos 10:30 val.
Prašau pasirinkti šv. Mišių laiką, kad nebūtų pažeisti karantino reikalavimai: šeštadienio vakaro 18 v. šv. Mišios. Sekmadienį 9:00, 10:30, 12:00 ir 18:00 val. 13 v. šv. Kryžiaus (mažojoje) bažnyčioje. AČIŪ už rūpestį saugojant save ir kitus.
Švč. M. Marija, ligonių gydytoja ir vargstančiųjų užtarėja, su šv. Juozapu tegul visados visus saugoja.

Mielieji,

Baigiasi dar vieni Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo galiojimo metai. Šis įstatymas kiekvienam gyventojui suteikia galimybę neatvėrus piniginės, t.y. be jokių papildomų išlaidų iki 2% metinių gyventojų pajamų (GPM) mokesčio sumos pervesti toms organizacijoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą turi teisę gauti paramą. Viena iš tokių organizacijų yra mūsų parapija. Iki 2021 m. gegužės mėn. 1 d. Jums reiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą, nurodant kam skiriate 2% 2020 metų GPM. Maloniai prašome paskirti šiuos pinigus mūsų parapijai. Valstybinė mokesčių inspekcija REIKALAUJA, kad FR0512 forma būtų pildoma internetine prieiga www.vmi.lt/deklaraciios. Pildant deklaraciją yra galimybė užpildyti 5 metams (iki 2024), kad nereikėtų kiekvienais metais vėl pildyti. Jei nuolat pervedate kitai organizacijai, tai parapijietis turėtų bent jau kas keli metai pagelbėti ir savo parapijai. 2% GPM bus pervesti paskirtai organizacijai tik tuo atveju jei deklaruojate pajamas. Kol nebus deklaruotos pajamos, Jūsų pervesti pinigėliai nebus priskaičiuoti.

Jūsų aukos tiek pervestos į sąskaitą, tiek atneštos į parapiją, tiek paaukojamos parapijos lankymo metu (kalėdojant) skiriamos parapijos išlaikymui. VILKAVIŠKIO ŠVČ. M. M MARIJOS APSILANKYMO PARAPIJA. Įm. k. 191298828. Atsisk. sąsk. Luminor bankas LT134010040100091538.

Nuoširdus ačiū visiems mūsų parapijos geradariams už nuolat parodomą ir pasidalijamą gerumą. Tai parodo parapijiečių sąmoningumą, padrąsinimą ir viltį. Ačiū, kurie jaučia pareigą ir atsakomybę ir asmenine auka prisideda prie parapijos gyvenimo Nuolat šv. Mišiose meldžiamės už parapijos geradarius, kad Viešpats laimintų gerą Jų širdį. Maloniai kviečiame užpildydami Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos prašymą FR0512.

PRIMENAME, KAD TIK PATEIKUS METINĘ GYVENTOJŲ PAJAMŲ DEKLARACIJĄ IKI GEGUŽĖS 1 D., BUS UŽSKAITYTAS IR PRAŠYMAS FR0512. 

Parapijietis bent kas kelinti metai prisimintų ir pervestų jau atskaičiuotus pinigėlius parapijai. Tad kreipiuosi į visus Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos tikinčiuosius tikėdamasis supratimo ir nuoširdaus bendradarbiavimo. Gyvename labai sunkius ir sudėtingus laikus. Tai dar labiau apsunkina įgyvendinti gerus norus. Tačiau visuomet yra gera valia, noras ir  pareigingumas.

Nuoširdus AČIŪ.

2021 metai – šv. Juozapo metai

Mylintis tėvas, švelnus, klusnus Dievui, visus priimantis, drąsiai kūrybingas, darbštus, kuklus, nesiveržiantis į pirmas vietas – šiais žodžiais popiežius Pranciškus apibūdina šventąjį Juozapą, skelbdamas jam skirtus metus, kurie visoje Bažnyčioje bus minimi nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d.

Savo sprendimą popiežius Pranciškus pranešė paskelbtu apaštališkuoju laišku „Patris corde“ („Tėvo širdimi“). Šv. Juozapo metai skelbiami šiemet minimos šv. Juozapo paskelbimo Bažnyčios globėju 150 metų sukakties proga. Visuotinės Bažnyčios globėjo titulą šv. Juozapui suteikė popiežius Pijus IX 1870 m. gruodžio 8 d. paskelbta bule „Quemadmodum Deus“.

Paskelbto popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo laiško „Patris corde“ fone yra COVID-19 pandemija, kuri, kaip rašo Pranciškus, verčia mus matyti tuos paprastus žmones, kurie, nebūdami dėmesio centre, kasdien su nepaprasta kantrybe liudija viltį. Nors šv. Juozapas gyveno santūrų, kone nuo žmonių akių paslėptą gyvenimą, jis buvo neprilygstamai svarbus išganymo istorijos veikėjas. Jis buvo Šventosios šeimos tėvas, savo tėvystę pavertęs meilės auka, tarnavimu į pasaulį atėjusiam Mesijui.

Pasak Pranciškaus, šv. Juozapas šiandien ypatingai aktualus mums duodamu atvirumo kitiems, svetingumo pavyzdžiu. Juozapas yra „priimantis tėvas“ pirmiausiai dėl to, kad be jokių išankstinių sąlygų priėmė Mariją ir su ja susijusį didįjį Dievo planą.  Marijos sutuoktinis, pasitikėdamas Viešpačiu, priima savo gyvenime sutinkamus įvykius su drąsiu tikėjimu, kuriuo jį apdovanojo Šventoji Dvasia. Per šventąjį Juozapą kiekvienam iš mūsų šiandien Dievas sako: „Nebijok!“.

Savo apaštališkajame laiške „Patris corde“ Pranciškus rašo apie šv. Juozapą kaip žmogų, apdovanotą drąsiu kūrybingumu, sugebančiu gyvenime patiriamus sunkumus paversti galimybėmis, nauja pradžia. Jam, kaip ir visiems pasaulio šeimų tėvams, teko susidurti su konkrečiomis savo šeimos gyvenimo problemomis, tačiau kiekvieną kartą jis jas sprendė drąsiai pasitikėdamas Dievo apvaizda. Juozapas, sąžiningas stalius, taip pat mus moko darbo orumo, džiaugsmo, kurį patiria žmogus, valgydamas savo rankomis sau ir savo šeimai uždirbtą duoną.

„Tėvu ne gimstama, bet tampama“, – tęsia Pranciškus, savo laiške primindamas vieną esminių tėvystės aspektų – atsakomybę už vaikų ugdymą. Deja, šiandieninėje visuomenėje labai dažnai matome jaunosios kartos žmones, kurie elgiasi ir mąsto taip, tarsi būtų našlaičiai. Juozapo pavyzdys labai reikalingas šiandieniniam pasauliui, kuris dažnai painioja autoritetą ir autoritarizmą, tarnavimą ir pataikavimą, paguodą ir priespaudą, meilę ir materialinį aprūpinimą. Šiandien pasauliui kaip niekad reikia tėvo.

Kartu su popiežiaus Pranciškaus apaštališkuoju laišku „Patris corde“, kuriuo skelbiami šv. Juozapo metai, paskelbtas ir Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos dekretas dėl visuotinių atlaidų. Šv. Juozapo metais visuotinius atlaidus bus galima gauti kovo 19-ąją ir gegužės 1-ąją, tai yra Šv. Juozapo – Šventosios šeimos ir Visuotinės Bažnyčios globėjo ir šv. Juozapo darbininko švenčių dienomis, o taip pat kitomis dienomis šeimoje kalbant rožinio maldą, dalyvaujant rekolekcijose arba medituojant „Tėve mūsų“ maldą, darant artimo darbus, meldžiant šv. Juozapo užtarimo persekiojamiems žmonėms ir dirbantiesiems. Visuotiniai atlaidai suteikiami kiekvieno mėnesio 19 dieną ir kiekvieną trečiadienį (lotynų tradicijoje – šv. Juozapui skirtą dieną).

Dabartiniu pandemijos krizės metu tie žmonės, kurie dėl ligos ar amžiaus negali išeiti iš namų arba guli ligoninėse ir dėl to negali įvykdyti įprastinių visuotinių atlaidų sąlygų (atlikti išpažinties, priimti Komunijos), atlaidus gali gauti pasižadėję, kad įvykdys atlaidų sąlygas, kai tik turės galimybę.

Visuotiniai atlaidai – tai ne nuodėmių atleidimas, bet bausmės už nuodėmes panaikinimas. Viena sąlygų atlaidams gauti – atlikti išpažintį, būti nenusidėjus sunkia nuodėme. Dėl to visi kunigai raginami noriai patarnauti išpažintį atlikti norintiems tikintiesiems ir Komuniją priimti norintiems ligoniams.  (JM / Vatican News)

GAVĖNIA: TIKĖJIMO, VILTIES IR MEILĖS ATNAUJINIMO LAIKAS

Brangūs broliai ir seserys,

Jėzus, paskelbdamas mokiniams apie savo kančią, mirtį ir prisikėlimą ir taip vykdydamas Tėvo valią, atskleidžia jiems savo misijos giliąją prasmę ir kviečia juos dalyvauti šioje misijoje dėl pasaulio išganymo.

Eidami Gavėnios keliu, vedančiu į Velykų šventes, atminkime Tą, kuris „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 8). Šiuo atsivertimo laiku atnaujinkime savo tikėjimą, semkimės vilties „gyvojo vandens“ ir atvira širdimi priimkime Dievo meilę, kuri mus perkeičia į brolius ir seseris Kristuje. Velykų naktį atnaujinkime savo Krikšto pažadus, kad atgimtume kaip nauji vyrai bei moterys Šventosios Dvasios veikimo dėka. Jau pati Gavėnios kelionė, panašiai kaip visas krikščioniškojo gyvenimo kelias, yra visa nušviesta Prisikėlimo šviesos, kuri atgaivina norinčiųjų sekti Kristumi mintis, nuostatas bei pasirinkimus.

Jėzaus mokyme skelbiami pasninkas, malda ir išmalda (plg. Mt 6, 1–18) sąlygoja ir išreiškia mūsų atsivertimą. Neturto ir atsižadėjimo kelias (pasninkas), meilingas žvilgsnis į sužeistą žmogų ir meilės gestai jo atžvilgiu (išmalda), taip pat vaiko dialogas su Tėvu (malda) leidžia mums įgyvendinti nuoširdų tikėjimą, gyvą viltį ir veiklią meilę. 

  1. Tikėjimas kviečia mus priimti Tiesą ir tapti jos liudytojais Dievo, taip pat mūsų brolių bei seserų akivaizdoje

Šiuo Gavėnios laiku priimti ir išgyventi Kristuje apreikštą Tiesą pirmiausia reiškia atverti širdis Dievo žodžiui, kurį Bažnyčia mums perteikia iš kartos į kartą. Ši Tiesa nėra intelektinė konstrukcija, rezervuota nedaugeliui rinktinių, itin išlavintų protų, bet yra žinia, kurią gauname ir galime suprasti turėdami širdį, atvirą Dievo didybei, suprasdami, kad Jis mus myli pirma, negu tai suvokiame. Ta Tiesa yra pats Kristus, kuris visiškai priimdamas mūsų žmogystę tapo Keliu – reikliu, bet atviru visiems, – vedančiu į Gyvenimo pilnatvę. 

Pasninkas, išgyvenamas kaip atsižadėjimo patirtis, veda pasninkaujančius širdies paprastume iš naujo atskleisti Dievo dovaną ir suprasti savo kaip kūrinių tikrovę: esame sukurti pagal jo paveikslą ir panašumą ir jame randame pilnatvę. Pasninkaujantysis sutinka priimti neturtą ir tapti beturčiu su kitais vargdieniais, jis „kaupia“ gaunamos ir kitiems dalijamos meilės turtą. Taip suvokiamas ir praktikuojamas pasninkas padeda mylėti Dievą ir artimą, nes, kaip moko šv. Tomas Akvinietis, meilė yra judesys, nukreipiant dėmesį į kitą, tapatinantis su kitu (plg. Fratelli tutti, 93).

Gavėnia yra laikas tikėti, tai yra priimti Dievą mūsų gyvenime ir leisti jam „apsigyventi“ pas mus (plg. Jn 14, 23). Pasninkauti reiškia išlaisvinti mūsų būtį nuo visko, kas ją slegia, nuo persisotinimo informacija, tiek teisingomis, tiek melagingomis žiniomis, taip pat nuo vartojimo gėrybių, idant atvertume savo širdies duris Tam, kuris ateina kaip visiškas beturtis, bet drauge yra „pilnas malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14), jis Dievo Sūnus, mūsų Gelbėtojas.

  1. Viltis kaip „gyvasis vanduo“, įgalinantis mus tęsti kelionę

Samarietė, kurią Jėzus prašo duoti jam atsigerti prie šulinio, nesupranta, kai jis sako, kad gali jai duoti „gyvojo vandens“ (Jn 4, 10). Iš pradžių ji natūraliai galvoja apie paprastą vandenį, tačiau Jėzus turi omenyje Šventąją Dvasią, kuria gausiai apdovanos Velykų slėpinyje ir kuri mums įlies nenuviliančią viltį. Pranašaudamas savo kančią ir mirtį Jėzus jau skelbia viltį, sakydamas, kad „trečią dieną jis prisikels“ (Mt 20, 19). Jėzus kalba mums apie ateitį, kurią plačiai atvėrė Tėvo gailestingumas. Su juo ir jo dėka turėti viltį reiškia tikėti, kad istorija nepasibaigia mūsų klaidomis, mūsų prievarta ir neteisybe, nei nuodėme, kuri nukryžiuoja meilę. Tai reiškia semtis Tėvo atleidimo iš jo atvertos Širdies. 

Dabartinėmis susirūpinimą keliančiomis aplinkybėmis, kai viskas atrodo trapu ir netikra, kalbėjimas apie viltį gali atrodyti provokacija. Tačiau Gavėnios laikas skirtas tam, kad viltingai atgręžtume žvilgsnį į Dievo kantrybę: jis ir toliau rūpinasi savo kūriniais, nors mes dažnai su jais elgiamės blogai (Enciklika Laudato si’, 32–33. 43–44). Tai susitaikinimo viltis, į tai mus aistringai ragina šventasis Paulius: „Susitaikinkite su Dievu“ (2 Kor 5, 20). Gavę atleidimą per Atgailos sakramentą, kuris yra kertinis mūsų atsivertimo procese, savo ruožtu tampame atleidimo perteikėjais: patys priėmę atleidimą, galime atleisti kitiems, gebėdami dėmesingai vesti dialogą ir savo elgsena guosdami sužeistus žmones. Dievo atleidimas, perduodamas taip pat per mūsų žodžius bei gestus, leidžia mums išgyventi Velykų brolybę. 

Gavėnios metu būkime atidesni sakydami „drąsinančius, guodžiančius, stiprinančius, raminančius, skatinančius žodžius, o ne tokius, kurie žemina, liūdina, erzina, niekina“ (Enciklika Fratelli tutti, 223). Kartais norint suteikti vilties pakanka būti „draugišku žmogumi, atidedančiu šalin savo baimes ir skubėjimą, pakanka atkreipti dėmesį, padovanoti šypseną, pasakyti ugdantį žodį, kad vyraujančio abejingumo aplinkoje atsivertų klausymosi erdvė“ (ten pat, 224).

Susikaupime ir tylioje maldoje viltis mums duodama kaip įkvėpimas ir vidinė šviesa, nušviečianti mūsų misijos iššūkius ir pasirinkimus. Todėl esmingai svarbu susikaupti maldai (plg. Mt 6, 6) ir slaptoje sutikti švelnumo Tėvą.

Gavėnią išgyventi viltingai reiškia suvokti, kad Jėzuje Kristuje esame naujo laiko liudininkai, kai Dievas „visa daro nauja“ (plg. Apd 21, 1–6). Tai reiškia priimti Kristaus viltį: jis atiduoda savo gyvybę ant kryžiaus, o Dievas jį prikelia trečiąją dieną; tai reiškia būti visuomet pasirengusiems „įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį“ (1 Pt 3, 15).

  1. Mūsų tikėjimo ir vilties aukščiausia išraiška yra meilė, išgyvenama sekant Kristumi, rodant dėmesį ir užuojautą kiekvienam žmogui

Meilė džiaugiasi matydama kitą augant. Todėl ji kenčia, kai artimas vargsta: yra vienišas, ligonis, benamis, niekinamas, stokojantis… Meilė yra širdies polėkis, skatinantis pranokti save ir kuriantis dalijimosi bei bendrystės ryšį.

„Socialinės meilės dėka galima eiti link meilės civilizacijos, į kurią visi galime jaustis esą pašaukti. Meilė savo universalia dinamika gali kurti naują pasaulį, nes ji nėra bergždžias jausmas, bet geriausias būdas atrasti visų vystymosi veiksmingus kelius“ (Fratelli tutti, 183). 

Meilė yra dovana, suteikianti mūsų gyvenimui prasmę; jos dėka stokojančius laikome savo šeimos nariais, bičiuliais ir broliais. Jei dalijamasi su meile, net nedideli ištekliai niekada nesibaigia, bet tampa gyvenimo ir laimės rezervu. Taip nutiko su Sareptos našlės miltais ir aliejumi, kai ji paaukojo paplotėlį pranašui Elijui (plg. 1 Kar 17, 7–16); taip pat ir su duonos kepaliukais, kuriuos Jėzus laimino, laužė ir davė mokiniams išdalyti miniai (plg. Mk 6, 30–44). Taip įvyksta su mūsų išmalda, maža ar didele, jei ją aukojame džiugiai ir paprastai.

Gavėnią išgyventi su meile reiškia rūpintis kenčiančiais, apleistais ir besibaiminančiais dėl Covid-19 pandemijos. Suvokdami didelį netikrumą dėl ateities, atmindami žodį, kuriuo Dievas prabyla savo Tarnui: „Nebijok, nes aš išpirkau tave“ (Iz 43, 1), su meile dovanokime pasitikėjimo žodį, kuris padėtų kitam pajusti, kad Dievas myli jį kaip vaiką. 

„Tik tokiu žvilgsniu, meilės perkeistu akiračiu suvokiant kito žmogaus orumą, vargšai yra pripažįstami ir vertinami dėl jų didžio orumo, gerbiami su savo gyvensena ir kultūra ir dėl to iš tikrųjų integruojami į visuomenę“ (Fratelli tutti, 187).

Brangūs broliai ir seserys, kiekvienas gyvenimo etapas yra tikėjimo, vilties ir meilės laikas. Šis kvietimas išgyventi Gavėnią kaip atsivertimo, maldos ir dalijimosi gėrybėmis kelionę tepadeda mums asmenine ir bendruomenine atmintimi grįžti į tą tikėjimą, kuris kyla iš gyvojo Kristaus, į viltį, gaivinamą Šventosios Dvasios dvelkimu, ir į meilę, kurios neišsemiama versmė yra gailestinga Tėvo širdis.

Išganytojo Motina Marija, likdama ištikima kryžiaus papėdėje ir Bažnyčios širdyje, tepalaiko savo rūpestingu buvimu, o Prisikėlusiojo palaiminimas telydi mus kelionėje į Velykų šviesą. 

Pranciškus

Popiežius: Dievo Žodis mus veda į gilumą

Po metų, Dievo Žodžio sekmadienis bus švenčiamas sausio 24 dieną. Šią naują kasmetinę šventę įvedė popiežius Pranciškus nurodydamas ją minėti kasmet trečiąjį eilinį metų sekmadienį. Romos vyskupijoje sausio 26 dieną pirmą kartą švęstą Dievo Žodžio sekmadienį, be popiežiaus vadovautų Mišių Šv. Petro bazilikoje, vyskupijos tikintieji savanoriai vienoje Romos senamiesčio bažnyčioje pakaitomis skaitė visą Morkaus Evangeliją.
Maloniai Jus kviečiame skirti 2% savo pajamų mokesčio Vilkaviškio parapijai.

Paramos gavėjo pavadinimas – Vilkaviškio Švč. M. Marijos apsilankymo parapija
Įmonės kodas (identifikacinis numeris) – 191298828
Adresas – Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis, Lietuva
Banko sąskaita – LT13 4010 0401 0009 1538

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija 

Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis, Lietuva

Įmonės kodas:  191298828
Įmonės sąskaita:  LT13 4010 0401 0009 1538

El. paštas:  vilkaviskioparapija@gmail.com
Telefonas: 8 (342) 53393