Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros PARAPIJA

Mielieji,

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijoje šv. Mišios aukojamos kiekvieną dieną 8 ir 18 val. Šeštadienį šv. Mišios 9, 10,30 ir 18 val. Sekmadieniais 9, 12 ir 18 val katedroje. 13 val. šv. Kryžiaus išaukštinimo (mažojoje) bažnyčioje. Kiekvieną sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val šv. Mišių vyksta Švč. Sakramento adoracija ir šlovinimas, kalbamas šv. rožančius

Kiekvieno mėnesio 13 d. meldžiamės aukotojų intencija į Švč. M. Mariją. I-ąjį mėnesio penktadienį 18 val. meldžiamės aukotojų intencija už gyvus ir mirusius onkologinius ligonius.

Visa informacija apie parapijos renginius skelbiama facebook paskyroje: Vilkaviškio parapija. Nepamirškime už savo artimus paaukoti šv. Mišių, priimti šv. Sakramentus, nes tai pati didžiausia dovana mūsų artimiesiems, kurie jau užbaigę žemiškąją kelionę.

Pasirūpinkite seneliais, ligoniais, kurie nebegali ateiti į bažnyčią, kad jiems būtų suteikti šv. Sakramentai, ypač atlikta velykinė išpažintis. Kiekvienas krikščionis turi atlikti Velykinę išpažintį iki šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės – birželio 29 d.

AČIŪ, kad savo aukomis padedate išlaikyti Bažnyčią. Jūsų aukos tiek pervestos į sąskaitą, tiek atneštos į parapiją skiriamos parapijos išlaikymui. VILKAVIŠKIO ŠVČ. M. M MARIJOS APSILANKYMO PARAPIJA. Įm. k. 191298828. Atsisk. sąsk. Luminor bankas LT134010040100091538. Šv. Mišiose vis nuolat meldžiamės už geradarius.

Kai turime prašymą, tai turime ir prisidėti, kad rankos nebūtų tuščios. Todėl savo sopulius pavedame aukos išraiška paliekant aukų dėžutėse.

Gegužės mėnesio skelbimai

  • Nuo Gegužės 1 d. – gegužinės pamaldos skirtos Švč. M. Marijos garbei. 17.40 val. – Švč. M. Marijos litaniją. 18 val. šv. Mišios.
  • Gegužės 1 d. – pirmasis mėnesio sekmadienis ir Motinos Diena: 9 val. Šv. Mišios už gyvas ir mirusias motinas. Po šv. Mišių – Švč. M. Marijos litanija. 12 val. šv. Mišios už gyvas motinas. 18 val. šv. Mišios už mirusias motinas. Prieš Mišias (17.45) bus giedamos Gedulinės liturginės valandos – „Egzekvijos“. Visose šv. Mišiose bus teikiamas specialus palaiminimas Motinoms.
    • Nuo Motinos Dienos, visą gegužės mėnesį, šv. Mišios aukojamos už gyvas ir mirusias motinas aukojusiųjų intencijomis.
  • Gegužės 2 d. – pirmasis mėnesio pirmadienis: 18 val. Sudėtinės šv. Mišios už mirusius aukojusiųjų intencijomis.
  • Nuo gegužės 2 d. prasideda maldos už pašaukimus savaitė. Šią savaitę meldžiamės už kunigus ir naujus pašaukimus. Tikintieji kviečiami asmeniškai ir bendruomeniškai melstis, kad jaunuoliai apsispręstų didžiadvasiškai sekti Kristų.
  • Gegužės 3 d. – šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo šventė ir pirmasis mėnesio antradienis: 8 val. šv. Mišios į šv. Antaną aukojusių intencijomis. Po Šv. Mišių palaiminimas šv. Antano relikvija.
  • Gegužės 5 d. – pirmasis mėnesio ketvirtadienis: 8 ir 18 val. šv. Mišios už sergančius. Lapelius su sergančių vardais ir aukas palikite aukų dėžutėje prie altoriaus. Nuo 8.30 iki 18 val. Švč. Sakramento adoracija. Atraskime laiko pabūti su Viešpačiu.

Marija, Nazareto mergina

Marija šviečia Bažnyčios širdyje. Ji yra puikus pavyzdys jaunatviškai Bažnyčiai, siekiančiai entuziastingai ir klusniai sekti Kristumi. Dar būdama labai jauna, Marija priėmė angelo žinią ir nepabūgo užduoti klausimų (plg. Lk 1,34). Turėdama atvirą sielą ji atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė“ (Lk 1,38).

„Visada daro įspūdį jaunos Marijos, ištarusios „taip“, stiprybė. Angelui ištartų žodžių „tebūna man“ stiprybė. Tai nebuvo tik pasyvus ar abejingas pritarimas ar „taip“, kuris sakomas numanant: „Na gerai, pamėginkime, pažiūrėsime, kas iš to išeis.“ Marijai toks pasakymas svetimas. Ji buvo pasiryžusi, ji žinojo, ką tai reiškia, ir vis dėlto atsakė „taip“ be užuolankų. „Taip“ ištarė ta, kuri buvo pasiryžusi angažuotis ir rizikuoti, pastatyti viską ant kortos, be jokios kitos garantijos, vien būdama tikra, kad yra pažado nešėja. Kiekvieno iš jūsų klausiu: ar jaučiatės esą pažado nešėjai? Kokį širdyje nešioju pažadą, kuriam norėčiau įsipareigoti? Marijos misija neabejotinai turėjo būti sunki, tačiau sunkumai nebuvo priežastis atsakyti „ne“. Aišku, padėtis galėjo būti sudėtinga, tačiau tai ne tokios komplikacijos, kaimus paralyžiuoja bailumas, nes iš anksto nėra aišku, kaip viskas vyks. Marija neturėjo sudariusi gyvybės draudimo sutarties! Ji rizikavo ir todėl yra stipri, ji yra influencerė, Dievo influencerė… Jos „taip“ ir jos troškimas tarnauti buvo stipresni už dvejones ir sunkumus.“

Neišsisukinėdama ir nepasiduodama iliuzijoms „ji mokėjo lydėti savo Sūnų kančioje, [… ] palaikyti jį savo žvilgsniu ir saugoti širdimi. Ji dalyvavo jo kančioje, tačiau nebuvo tos kančios sugniuždyta. Ji buvo stipri moteris, ištarusi „taip“, ta, kuri palaiko ir lydi, globoja ir apkabina. Ji yra didžioji vilties saugotoja. [… ] Iš jos mokomės ištarti „taip“ atkakliai kantrybei ir kūrybingumui tų, kurie nenusimena ir vėl pradeda iš naujo.“

Marija buvo nuostabios sielos, sklidina džiaugsmo mergaitė (plg. Lk 1,47), jos akys spindėjo Šventosios Dvasios šviesa, ji žvelgė į gyvenimą su tikėjimu ir saugojo visus dalykus savo širdyje (plg. Lk2,19.5l). Ji buvo atidi, pasirengusi tuoj pat išsiruošti, vos sužinojusi, kad pusseserei jos reikia, ji negalvojo apie savo planus, bet skubiai iškeliavo į kalnuotą kraštą (plg. Lk 1,39).

Kai reikėjo apsaugoti vaiką, Marija leidosi su Juozapu į tolimą šalį (plg. Mt 2,13-14). Ji taip pat liko su mokiniais, laukiančiais Šventosios Dvasios išliejimo (plg. Apd 1, 14). Jai dalyvaujant gimsta jauna Bažnyčia, o apaštalai išvyksta, kad gimtų naujas pasaulis (plg. Apd 2,4-11).

Šiandien ta mergaitė yra Motina, budriai stebinti mus, savo vaikus, keliaujančius per gyvenimą dažnai nuvargusius, stokojančius, tačiau trokštančius, kad neužgestų vilties šviesa. Toks yra mūsų troškimas: kad vilties šviesa niekuomet neužgestų. Mūsų Motina žvelgia į šią keliaujančią tautą jos mylimą jaunų žmonių tautą kurijos ieško širdžių tyloje tarp kelionės triukšmo, pokalbių ir išsiblaškymų. Tačiau mūsų Motinos akivaizdoje vietos yra tik viltingai tylai. Taip Marija iš naujo nušviečia mūsų jaunystę.

Popiežius Pranciškus. Posinodinis apaštališkasis paraginimas CHRISTUS VIVIT jaunimui ir visai Dievo tautai, 43-48, Kaunas: Katalikų interneto tarnyba, 2019, p. 21 -23.

Gegužės 24 d. saleziečių šeima visame pasaulyje mini Švč. M.Marijos Krikščionių Pagalbos šventę. Penki faktai, kuriuos reikia žinoti apie Mariją Krikščionių Pagalbą: Pirmieji krikščionys iš Graikijos, Egipto, Antiochijos, Efeso, Aleksandrijos ir Atėnų Palaimintąją Mergelę Mariją vadino „Krikščionių Pagalba“. Buvo prašoma Marijos Krikščionių Pagalbos užtarimo Lepanto ir Vienos kovose. 1814 m. Napaleonas pasirašė savo atsisakymą, o 1815 m., kuomet Bažnyčia atgavo savo poziciją ir dvasinę galią, popiežius Pijus VII 24 gegužės įsteigė Marijos Krikščionių Pagalbos šventę, kad po įkalinimo įamžintų savo sugrįžimą į Romą. Pamaldumą į Mariją Krikščionių Pagalbą ypatingai skleidė kun. Bosko. Jis Mariją pasirinko pagrindine Saleziečių šeimos, jos darbų globėja ir įkvėpėja.

Gegužės 31 d. – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo šventė. Evangelijoje pagal Luką aprašytas Mergelės Marijos apsilankymas pas Elzbietą, būsimą Jono Krikštytojo motiną (Lk 1, 39–56). Čia Mariją pamačiusi Elzbieta pirmoji iš žmonių pavadino ją Viešpaties motina ir ištarė žodžius, kuriuos katalikai kasdien mini „Angelo pasveikinimo Marijai“ maldoje: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“ Šią šventę pradėjo platinti pranciškonų vienuoliai nuo 1262 m., o 1389 m. popiežius Urbonas VI jos šventimą įvedė visoje Bažnyčioje.

Jėzus sako: „Ar matai mane tabernakulyje – Eucharistijos ir savo širdies tabernakulyje? Jei matai, pažįsti mano džiaugsmą. Žinai, kad esu visatos Viešpats. Suklupsi ir pagarbinsi mane, nes aš esu tavo Karalius ir mano karalystė – amžina.“

 

Šeštinės

Kristaus žengimo į dangų iškilmė švenčiama keturiasdešimt dienų po Velykų. Nuo pat Prisikėlimo visa Jėzaus žmogystė yra apsivilkusi Tėvo šlove. Tačiau šlovingas Kristus „vieši“ pas savuosius, idant sustiprintų jų tikėjimą dėka pasirodymų. Keturiasdešimt dienų pratęsiančių Jėzaus gyvenimą yra susiję su keturiasdešimdienio simbolika – didžiųjų Dievo patirčių laikotarpiais. (plg. Iš 24, 18; 1 Kar 19, 8; Mt 4, 2).

Pasibaigus šiam tarpsniui, Jėzus „pakyla“ į dangų, kad būtų galutinai su Tėvu, ir atsisėda jo dešinėje. Tai ne krikščioniško gyvenimo antraeilis dėmuo, o Credo artikulas, išreiškiantis Kristaus viešpatystę, patvirtintą pirmųjų tikėjimo išpažinimų. (Apd 2, 23; Ps 109, 1; Mt 22, 44; 26, 64; Mk 16, 19; Rm 8, 34; 1 Kor 15, 25; Ef 1, 20; Kol 3, 1; Heb 1, 3. 13; 8, 1; 10, 12; 12, 2; 1 Pt 3, 22).

Velykų laiko struktūros formavimosi pradžioje nebuvo atskiros Kristaus žengimo į dangų šventės. Ši pasirodo kaip atskiras šventimas tik antroje IV a. pusėje. Liturgijos formavimosi ištakose šis slėpinys buvo švenčiamas kartu su Sekminėmis penkiasdešimt dienų po Velykų. Neaišku, kodėl pradžioje liturginės praktikos neatsižvelgė į biblinį šio įvykio liudijimą, kuris teigia, kad Kristus per keturiasdešimt dienų liudijo mokiniams apie Dievo karalystę iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų. (plg. Apd 1, 3).

Atskira iškilmė, skirta švęsti Viešpaties žengimą į dangų su pašlovinta žmogyste pasirodo Rytuose apie 380-390 metus. V a. viduryje ši šventė jau tapo visuotinė. Vienas seniausių šio šventimo liudijimų randamas šv. Jono Auksaburnio homilijose. Dar Antiochijoje vyskupo Flavijano jis buvo paskirtas pamokslavimo tarnystei, kuriai atsidėjo ypač rūpestingai. Tarp daugelio homilijų, kurias jis pasakė tarp 386 ir 396, egzistuoja vienas pamokslas apie Kristaus žengimo į dangų šventę, o homilijos apie Sekmines mini šventę, švęstą prieš kelias dienas: „Prieš trumpą laiką, sako jis, mes šventėme mūsų Viešpaties Kryžių, Kančią, Prisikėlimą, po to žengimą į dangų..“ ir priduria: „Mūsų prigimtis prieš dešimt dienų pakilo iki karališkojo sosto ir Šventoji Dvasia šiandien nusileido ant mūsų prigimties. Viešpats pasiėmė su savimi mūsų pirmienas, o dabar atsiuntė Šventąją Dvasią“ (2 Sekminių homilija).

Maždaug tuo pačiu laiku (apie 388) šiai iškilmei homiliją pasakė ir Grigalius Nysietis. Vakaruose seniausias liudijimas apie atskirą Kristaus žengimo į dangų iškilmės šventimą randamas šv. Kromacijus Akvilos vyskupo veikaluose (apie 388-408). Ankstyvosios Bažnyčios disciplinos ir sakramentų rinkinys Apaštališkoji konstitucija, apie 400 m. nurodo tikintiesiems šią dieną turėti laisvadienį dėl to „kad išsipildė ekonomija pagal Kristų“ (VIII, c. 33).

Romoje apie 440-461 šios šventės egzistavimą liudija ypač dvi Leono Didžiojo homilijos (73 ir 74). O šv. Augustinas teigia, kad jo laiku ši iškilmė švenčiama visur. (262 pamoks. ir 18 laišk. Januarijui). Galijoje šią dieną buvo rengiama iškilminga procesija. Viduramžiais jos metu buvo giedama Teodulfo sukurta giesmė Gloria laus, „Šlovė gyrius“, kuri buvo sukurta Verbų sekmadienio procesijai. Šio šventimo metu buvo užgesinama velykinė žvakė, kuri nuo velyknakčio simbolizavo prisikėlusio Kristaus buvimą tarp tikinčiųjų. Ambraziejaus liturgijoje velykinė žvakė buvo lėtai keliama į viršų iki skliautų. Kai kuriose Viduramžių bažnyčiose nepakako simbolio, buvo siekiama materializuoti vaizdinį. Todėl po Evangelijos skaitinio specialios įrangos pagalba į viršų buvo keliamas Kristaus atvaizdas ar net statula.

Maloniai Jus kviečiame skirti 2% savo pajamų mokesčio Vilkaviškio parapijai.

Paramos gavėjo pavadinimas – Vilkaviškio Švč. M. Marijos apsilankymo parapija
Įmonės kodas (identifikacinis numeris) – 191298828
Adresas – Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis, Lietuva
Banko sąskaita – LT13 4010 0401 0009 1538

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija kartu su Europos socialiniu fondu vykdo projektą

Siekdama mažinti socialinę atskirtį Vilkaviškio mieste. Projekto metu visus priklausančius socialiai pažeidžiamoms grupėms kviečiame pasinaudoti valgyklos, dušo ir skalbyklos paslaugomis.
Mus rasite adresu: Vytauto g. 14, Vilkaviškis, šalia Vilkaviškio Katedros.
Skalbyklos paslaugomis galima pasinaudoti darbo dienomis nuo 9 iki 10val.
Dušo paslaugomis – darbo dienomis nuo 10 iki 11 val.
Socialinė valgykla covid19 infekcijos metu maisto dainius dalina išsinešimui kasdien nuo 10 iki 11val.

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija 
Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis, Lietuva

Įmonės kodas:  191298828
Įmonės sąskaita:  LT13 4010 0401 0009 1538

El. paštas:  vilkaviskioparapija@gmail.com
Telefonas: 8 (342) 53393