Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros PARAPIJA

Mielieji,

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijoje šv. Mišios aukojamos kiekvieną dieną 8 ir 18 val. Šeštadienį šv. Mišios 9, 10,30 ir 18 val. Sekmadieniais 9, 12 ir 18 val katedroje. 13 val. šv. Kryžiaus išaukštinimo (mažojoje) bažnyčioje. Kiekvieno mėnesio 13 d. meldžiamės aukotojų intencija į Švč. M. Mariją. I-ąjį mėnesio penktadienį 18 val. meldžiamės aukotojų intencija už onkologinius gyvus ir mirusius ligonius. Kai turime prašymą, tai turime ir prisidėti, kad rankos nebūtų tuščios. Todėl savo sopulius pavedame aukos išraiška paliekant aukų dėžutėse.

Visa informacija apie parapijos renginius skelbiama facebook paskyroje: Vilkaviškio parapija. Nepamirškime už savo artimus paaukoti šv. Mišių, priimti šv. Sakramentus, nes tai pati didžiausia dovana mūsų artimiesiems, kurie jau užbaigę žemiškąją kelionę.

AČIŪ Jums už aukas ir maldas, kad išlaikote savo bažnyčią. Savo auką galite atnešti į zakristiją, į parapijos raštinę arba pervesti į banko sąskaitą: Luminor bankas LT134010040100091538. Arba SEB bankas LT467044060005455714. Gerasis Viešpats už kiekvieną gerą širdį teapipila savo malonėmis. Maldose nuolat meldžiamės už geradarius.

Sausio mėnesio skelbimai

  • Sausio 1 d. – sekmadienis – Švč. M. Marijos – Dievo Gimdytojos iškilmė. Nauji Metai! Visas Šv. Mišias pradėsim himnu „O Dvasia, Viešpatie, nuženk“ (Už pamaldų dalyvavimą Šv. Mišiose, kuriose kalbamas arba giedamas himnas „O Dvasia, Viešpatie, nuženk“ suteikiami visuotiniai atlaidai.)
  • Sausio 2 d. – pirmasis mėnesio pirmadienis: 18 val. Šv. Mišios už mirusius aukojusiųjų intencijomis.
  • Sausio 3 d. – pirmasis mėnesio antradienis: 8val. Šv. Mišios į Šv. Antaną aukojusiųjų intencijomis. Po Šv. Mišių palaiminimas šv. Antano relikvija.
  • Sausio 5 d. – pirmasis mėnesio ketvirtadienis: Nuo 8.30 iki 18 val. Švč. Sakramento adoracija. 8 ir 18 val. Šv. Mišios už sergančius. (lapelius su sergančių vardais ir aukas palikite aukų dėžutėje prie altoriaus).
  • Sausio 6 d. – Viešpaties apsireiškimo – Trijų Karalių šventė ir pirmasis mėnesio penktadienis. 8 val. Šv. Mišios į Švč. Jėzaus Širdį aukojusiųjų intencijomis. Šv. Mišiose bus šventinami smilkalai, auksas ir kreida.
  • Sausio 7 d. – pirmasis mėnesio šeštadienis: 18 val. Šv. Mišios padėkos intencija ir už geradarius.

Alfa kursas skirtas VISIEMS

2023 m. sausio 10 d (antradienį) 18 val Vilakviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos salėje (Vytauto g. 83) prasidės Alfa kuras. Susitikimų metu klausysimės mokymo, apie kurį vėliau bus dalijamasi bei diskutuojama grupelėse, draugiškai bendraujama prie arbatos. Kursas nemokamas. Registracija iki sausio 5 d.  el. paštu: s.juratejudita@gmail.com, tel.: +370 62854185
Alfa kursas skirtas VISIEMS, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek tiems, kurie praktikuoja krikščioniškąjį tikėjimą ir nori gilintis į jo tiesas.
Daug žmonių, kurie nelanko bažnyčios, taip pat kelia klausimus apie Jėzų – buvo jis tik žmogus, ar Dievo Sūnus? ar jis yra tas, kuris turi įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui?


Alfa kursas prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, centriniame Londono rajone, Bromptone, Šventosios Trejybės anglikonų bažnyčioje XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje. Pirminis kurso tikslas buvo neformalioje aplinkoje naujiesiems krikščionims pateikti pagrindinius krikščionybės principus. 1990 m. buvęs teisininkas Nicky Gumbel perėmė kurso vedimą. Jis pastebėjo, kad toks kursas galėtų būti naudingas nelankantiems bažnyčios žmonėms, ir adaptavo medžiagą šiai klausytojų grupei. Po 1990 m. Alfa kursas ėmė sparčiai plisti Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų. Vis daugiau bažnyčių ir bendruomenių atrado šio kurso vertę perteikiant esmines krikščionybės tiesas neformalioje aplinkoje. Šiuo metu 166 šalyse kasmet įvyksta daugiau nei 55 500 kursų.

Iš kur žinoti, kad tai, kuo tiki – tiesa? Kas bus po mirties? Kodėl Jėzus mirė? Kokia gyvenimo prasmė? Ar Dievas gydo šiandien? Tavęs netenkina paviršutiniškas gyvenimas? Kyla tokių ar panašių klausimų? Nebijok! ATEIK!!!

Kalėdojimas – parapijos lankymas

Vyksta sielovadinis parapijiečių lankymas – kalėdojimas. Ką jis iš tikrųjų reiškia ir kam reikalingas? Ar tai tik Bažnyčios primestas formalumas, būtinybė? O gal lankymo prasmė gilesnė? Tai juk gera proga kartu su kunigu padėkoti Dievui už Jo suteiktas malones, prašyti palaimos ateinantiems metams, kartu padiskutuoti tikėjimo ir parapijos klausimais, geriau susipažinti…

Žmonių, tautų lankymo tradicija, galima sakyti, gyvuoja jau apie 2000 metų. Pirmasis keliavęs po įvairias vietoves ir skelbęs Gerąją Naujieną ir Dievo Žodį pats Jėzus. Apaštalų evangelijose rasime aprašyta, kaip Jėzus lankė tam tikrus asmenis ir namus, skelbė ten savo mokslą, gydė žmones. Jėzus pirmiau negu žodžiais visuomet mokė darbais: „Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“ (Jn 13, 15). Išganytojas lankė visus, kas tik norėjo Jį priimti – netgi tuos, kurie visuomenėje buvo peikiami, kritikuojami, laikomi blogais. Jėzaus pėdomis sekė Jo įgaliotieji, kalbantys ir veikiantys Jo vardu mokiniai – apaštalai (jų buvo 12), kiti mokiniai ir sekėjai (jų buvo 72) bei Jėzaus šalininkai ir rėmėjai. Išsiuntęs savo padėjėjus į visus kraštus skelbti Dievo karalystės, Jėzus toliau pats „ėjo per apylinkės kaimus ir mokė“ (Mk 6, 6b). Tokiu būdu Jis sustiprino savo veiklą vykdydamas Tėvo Jam patikėtą planą. Ypač uoliai šį darbą atliko Jėzaus mokinys (vėliau – apaštalas) Paulius, kuris Dievo žodį skelbė keliaudamas per įvairius miestus. Jis nevengdavo lankyti po keliskart jau aplankytų žmonių, rašė jiems pamokančius laiškus. Paulius buvo pirmasis, kuris atkreipė dėmesį į skelbėjų išlaikymą ir aukas.

Kalėdojimas pagal bažnytinius dokumentus

Apie parapijiečių sielovadinį lankymą Kalėdų laikotarpiu rašoma ankstyvųjų viduramžių bažnytiniuose dokumentuose. XVI a. Tridento Soboras rekomendavo dvasininkams lankyti savo parapijiečius tam, kad galėtų palaikyti su jais artimesnius ryšius, pažinti juos ir atitinkamai rūpintis jais. Kalėdojimo prasmė buvo pagrįsta ne tik paties Jėzaus ir Jo mokinių lankymusi pas žmones. Buvo tai susieta tiesiogiai su Kalėdų laikotarpiu: evangelijoje pagal Matą (Mt 2,2) skelbiama, kad trys karaliai, pagarbinę Jėzų, į savo kraštus grįžo jau kitu keliu. Ilgainiui šv. Mato žodžiai išsikerojo į legendą-padavimą, kad keliaudami per daugelį miestų ir kaimų išminčiai skelbė žmonėms Gerąją Naujieną apie gimusį Dievo Sūnų.

Atskirų vyskupijų vėlesni dokumentai plėtojo kalėdojimo temą. Juose buvo aprašyta, kaip turi atrodyti dvasininko lankymasis pas parapijiečius ir koks turi būti to lankymosi tikslas. Buvo pabrėžiama, kad kunigas privalo išsiskirti tikėjimu, nesavanaudiškumu, švelnumu, gerumu ir mokėjimu laikyti paslaptyje viską, ką kalėdodamas pastebės. Prieš kalėdojimą klebonas privalėjo perspėti parapijiečius apie būsimą apsilankymą; sielovadinis lankymas buvo taip derinamas, kad tuo metu visa šeima būtų namuose. Susirinkusius namiškius kunigas palaimindavo, o namus pašventindavo (nuo XVI a. namai šventinti pagal Benedictio novae domus et habitantum in ea nurodytą formuliarą, esantį Agenda secundum cursum et rubricam ecclesiae Cathedralis Posnaniensis, 1533 m.).

1983 m. Kanonų teisės kodekso 529 kanono 1§ nurodo: „Kad galėtų tinkamai atlikti ganytojo pareigas, klebonas stengiasi pažinti jam patikėtus tikinčiuosius, todėl lanko šeimas, dalyvaudamas jų rūpesčiuose, ypač liūdesio ir gedulo metu, juos guosdamas Viešpatyje ir jei kame nors suklystų, išmintingai pataisydamas, su didžiule meile padeda ligoniams, ypač priartėjusiems prie mirties, juos aprūpindamas sakramentais ir pavesdamas sielą Dievui, ypatingu rūpesčiu apgaubia vargšus, ištiktus nelaimių, vienišus ir tėvynės netekusius bei turinčius ypatingų sunkumų žmones, taip pat darbuojasi, palaikydamas sutuoktinius ir tėvus, kad jie tinkamai atliktų savo pareigas ir prisidėtų prie krikščioniško gyvenimo augimo šeimoje.“

Kalėdojimo prasmė

Ar sielovadinis lankymas yra pareiga, ar tik galimybė? Be abejo, kalėdojimas pirmiausia yra Bažnyčios pareiga, nurodyta minėtoje Katalikų Bažnyčios kanonų teisėje. Kalėdojimo pareigos aktualumas šiandienos pastoracijoje ir jo vertė pagrįsta paties Jėzaus veiklos pavyzdžiu. Ši pareiga yra misijinio pobūdžio, ji paties Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakyta apaštalams – per juos vyskupams ir kunigams, taip pat tikintiems pasauliečiams, taigi perduota Bažnyčiai. Toks sielovadinis apsilankymas yra suprantamas kaip priemonė evangelizuoti parapijiečius, gyvenančius konkrečios parapijos teritorijoje. Taip pat tai galimybė žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių prarado ryšį su Dievu ir Bažnyčia, vėl Dievo vedamiems grįžti į tikėjimo ir Bažnyčios gyvenimą. Kalėdojimas turi edukacinę ir liturginę prasmę, nes kunigas žmones lanko ne kaip privatus asmuo ar parapijos vadovas, bet kaip liturginę apeigą atliekantis dvasininkas ir kartu klausinėjantis bei pamokantis tikėjimo tiesų.

Lankymas turi ir socialinę prasmę: surašomi gyventojai arba patikslinami sąrašai. Lankymo pareiga yra kasmetinė, bet esant reikalui, dvasininkai gali ir kitais atvejais lankyti tikinčiuosius – ypač dvasinių ar materialinių vargų ištiktuosius. Kalėdojant kviečiama melstis, kad Gerasis Ganytojas – Jėzus Kristus atsiųstų palaimą, ir lankymas tiek kunigui, tiek tikintiesiems duotų dvasinės stiprybės.

Kalėdojimas sudaro galimybę kunigams pasikalbėti su parapijiečiais apie jų asmenines ir šeimos problemas, taip pat sutvirtinti jų ryšį su parapijos bendruomene ir Bažnyčia.

Verta žinoti

Kalėdojimo metu visi šeimos nariai turėtų pasistengti būti namuose. Priimant kunigą, reikia pasiruošti maldai vietą: padengti stalą šventine staltiese (balta ar linine), ant stalo padėti kryžių, žvakes (geriausiai šv. Grabnyčių, pašventintas bažnyčioje Kristaus Paaukojimo šventės metu – vasario 2 dieną), bet jei tokių neturime, gali būti ir kitokios; svarbu natūrali žvakės liepsna, kuri simbolizuoja Kristaus šviesą ir pagarbą Dievui.

Kiekvienam parapijiečiui derėtų tinkamai pasiruošti ir dvasine prasme: pasiruošti melstis ir apsvarstyti kunigui skirtus klausimus apie bažnyčią, apie tikėjimą, moralę, apie parapijos bendruomenės gyvenimą.

Įžengęs į namus, kunigas pirmiausiai katalikiškai pasisveikina, o namiškiai katalikiškai atsiliepia: „Per amžius, amen“. Po to visi kartu pradeda maldą. Kunigas palaimina ir pašlaksto šventintu vandeniu šeimos narius, namus, kalba namų palaiminimo maldą arba perskaito Šventojo Rašto fragmentą.

Kiekviena parapija turi savo parapijiečių sąrašus, kuriuos kalėdojimo metu kunigas papildo, pvz., įrašo priimtus sakramentus, informaciją apie šeimos padėtį, problemas.

Tada yra laikas pasikalbėti aktualiomis, susijusiomis su tikėjimu ir morale temomis, gvildenančiomis tikėjimo esmės ieškojimą. Kartais norint aptarti su kunigu savo problemas, svarbius reikalus nepakanka laiko juos išspręsti kalėdojimo metu, nes lankymas trunka 10-15 min. Tokiu atveju ilgesnei diskusijai galima susitarti su kunigu kitu, tinkamesniu laiku, mat per vieną dieną neįmanoma pas kiekvieną šeimą užtrukti ilgiau, – juk reikia aplankyti keliasdešimt kitų namų.

Jeigu kalėdojimo dieną tam tikra šeima/asmuo dėl konkrečių priežasčių kunigo priimti negali, kalėdojimą galima atidėti kitam laikui. Tada būtina susitarti su kunigu atskirai.

Malda už krikščionių vienybę

Sausio 18 – 25 dienomis yra maldų už krikščionių vienybę aštuondienis. Tomis dienomis bažnyčia kviečia jungtis į maldą už krikščionių vienybę.
„Viešpatie Jėzau Kristau, tu jungi savyje visas šeimas ir visas pasaulio tautas. Per tave mes esame vieno Tėvo vaikai. Argi neprivalome gyventi vienybėje, kaip tu esi viena su savo dangaus Tėvu?! Karštai prašome: sutelk mus į vienybę tavyje. Tu, Viešpatie, nori, kad būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas, todėl suvienyk visus krikščionis tikra meilės ir vienybės dvasia“.  Amen.

Už gydytojus

Jei norime, kad pasaulis būtų broliškesnis, turime ugdyti naująsias kartas „atpažinti, vertinti ir mylėti kiekvieną žmogų nepaisant fizinio artumo, nepaisant kurioje pasaulio vietoje jis gimė ar gyvena“ (Fratdli tutti, 1). Pamatinis principas „Pažink save“ visada buvo ugdymo pagrindas, tačiau neturėtume pamiršti ir kitų esminių principų: „Pažink savo brolį ar seserį“, kad mokytume priimti kitus (plg. Fratelli tutti-, Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje); „Pažink kūriniją“, kad mokytume rūpintis mūsų bendraisiais namais (plg. Laudato si) ir „Pažink Transcendenciją“ kad mokytume pažinti didįjį gyvenimo slėpinį. Mums rūpi integralus ugdymas, kuris apima savęs, brolių ir seserų, kūrinijos ir Transcendencijos pažinimą. Negalime nekalbėti jauniems žmonėms apie tiesas, kurios suteikia gyvenimui prasmę.


Religijos visada buvo glaudžiai susijusios su ugdymu, religinę praktiką lydėjo švietimo, mokslo ir akademinė veikla. Kaip praeityje, taip ir mūsų dienomis, remdamiesi savo religinių tradicijų išmintimi ir žmogiškumu, norime būti paskata atnaujinti ugdymo veiklą, galinčią paskatinti visuotinę brolybę pasaulyje.
Jei anksčiau skirtumai mus supriešindavo, tai šiandien juose matome vertingus skirtingus būdus ateiti pas Dievą ir ugdyti jaunimą taikiam sambūviui, kuriame vyrauja abipusė pagarba. Dėl šios priežasties ugdydami esame įpareigoti niekada nenaudoti Dievo vardo smurtui ir neapykantai prieš kitas religijas pateisinti, turime pasmerkti visas fanatizmo ir fundamentalizmo formas ir ginti kiekvieno žmogaus teisę rinktis ir veikti pagal savo sąžinę.
Jei praeityje, taip pat ir religijos vardu, buvo diskriminuojamos etninės, kultūrinės, politinės ir kitos mažumos, šiandien norime būti kiekvieno žmogaus tapatybės ir orumo gynėjais ir mokyti jaunus žmones priimti visus nediskriminuojant. Todėl ugdymas mus įpareigoja priimti žmones tokius, kokie jie yra, o ne tokius, kokius norime matyti, nė vieno neteisiant ir nesmerkiant.


Jei praeityje ne visada buvo gerbiamos moterų, vaikų ir silpniausiųjų teisės, šiandien esame tvirtai pasiryžę ginti šias teises ir mokyti jaunimą, kad jie galėtų būti balsu tų, kurie neturi balso. Todėl ugdymas mus įpareigoja atmesti ir smerkti bet kokį kėsinimąsi į kiekvieno žmogaus fizinį ir moralinį integralumą. Ugdymas turi padėti mums suprasti, kad vyrai ir moterys yra lygūs savo orumu; diskriminacijai nėra vietos.
Popiežius Pranciškus, sausio mėnesį kviečia jungtis į bendrą maldą, kad ugdytojai būtų patikimi liudytojai, labiau mokantys broliškumo nei rungtyniavimo ir padėtų patiems jauniausiems ir pažeidžiamiausiems.

Maloniai Jus kviečiame skirti 2% savo pajamų mokesčio Vilkaviškio parapijai.

Paramos gavėjo pavadinimas – Vilkaviškio Švč. M. Marijos apsilankymo parapija
Įmonės kodas (identifikacinis numeris) – 191298828
Adresas – Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis, Lietuva
Banko sąskaita – LT13 4010 0401 0009 1538

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija kartu su Europos socialiniu fondu vykdo projektą

Siekdama mažinti socialinę atskirtį Vilkaviškio mieste. Projekto metu visus priklausančius socialiai pažeidžiamoms grupėms kviečiame pasinaudoti valgyklos, dušo ir skalbyklos paslaugomis.
Mus rasite adresu: Vytauto g. 14, Vilkaviškis, šalia Vilkaviškio Katedros.
Skalbyklos paslaugomis galima pasinaudoti darbo dienomis nuo 9 iki 10val.
Dušo paslaugomis – darbo dienomis nuo 10 iki 11 val.
Socialinė valgykla covid19 infekcijos metu maisto dainius dalina išsinešimui kasdien nuo 10 iki 11val.

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija 
Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis, Lietuva

Įmonės kodas:  191298828
Įmonės sąskaita:  LT13 4010 0401 0009 1538

El. paštas:  vilkaviskioparapija@gmail.com
Telefonas: 8 (342) 53393