Jei norime, kad pasaulis būtų broliškesnis, turime ugdyti naująsias kartas „atpažinti, vertinti ir mylėti kiekvieną žmogų nepaisant fizinio artumo, nepaisant kurioje pasaulio vietoje jis gimė ar gyvena“ (Fratdli tutti, 1). Pamatinis principas „Pažink save“ visada buvo ugdymo pagrindas, tačiau neturėtume pamiršti ir kitų esminių principų: „Pažink savo brolį ar seserį“, kad mokytume priimti kitus (plg. Fratelli tutti-, Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje); „Pažink kūriniją“, kad mokytume rūpintis mūsų bendraisiais namais (plg. Laudato si) ir „Pažink Transcendenciją“ kad mokytume pažinti didįjį gyvenimo slėpinį. Mums rūpi integralus ugdymas, kuris apima savęs, brolių ir seserų, kūrinijos ir Transcendencijos pažinimą. Negalime nekalbėti jauniems žmonėms apie tiesas, kurios suteikia gyvenimui prasmę.

Religijos visada buvo glaudžiai susijusios su ugdymu, religinę praktiką lydėjo švietimo, mokslo ir akademinė veikla. Kaip praeityje, taip ir mūsų dienomis, remdamiesi savo religinių tradicijų išmintimi ir žmogiškumu, norime būti paskata atnaujinti ugdymo veiklą, galinčią paskatinti visuotinę brolybę pasaulyje.
Jei anksčiau skirtumai mus supriešindavo, tai šiandien juose matome vertingus skirtingus būdus ateiti pas Dievą ir ugdyti jaunimą taikiam sambūviui, kuriame vyrauja abipusė pagarba. Dėl šios priežasties ugdydami esame įpareigoti niekada nenaudoti Dievo vardo smurtui ir neapykantai prieš kitas religijas pateisinti, turime pasmerkti visas fanatizmo ir fundamentalizmo formas ir ginti kiekvieno žmogaus teisę rinktis ir veikti pagal savo sąžinę.
Jei praeityje, taip pat ir religijos vardu, buvo diskriminuojamos etninės, kultūrinės, politinės ir kitos mažumos, šiandien norime būti kiekvieno žmogaus tapatybės ir orumo gynėjais ir mokyti jaunus žmones priimti visus nediskriminuojant. Todėl ugdymas mus įpareigoja priimti žmones tokius, kokie jie yra, o ne tokius, kokius norime matyti, nė vieno neteisiant ir nesmerkiant.

Jei praeityje ne visada buvo gerbiamos moterų, vaikų ir silpniausiųjų teisės, šiandien esame tvirtai pasiryžę ginti šias teises ir mokyti jaunimą, kad jie galėtų būti balsu tų, kurie neturi balso. Todėl ugdymas mus įpareigoja atmesti ir smerkti bet kokį kėsinimąsi į kiekvieno žmogaus fizinį ir moralinį integralumą. Ugdymas turi padėti mums suprasti, kad vyrai ir moterys yra lygūs savo orumu; diskriminacijai nėra vietos.
Popiežius Pranciškus, sausio mėnesį kviečia jungtis į bendrą maldą, kad ugdytojai būtų patikimi liudytojai, labiau mokantys broliškumo nei rungtyniavimo ir padėtų patiems jauniausiems ir pažeidžiamiausiems.